Ginučių – Ladakalnio archeologinis kompleksas
Aukštaitijos nacionaliniame parke įkurtas kompleksas keliautojams siūlo kvapą užgniaužiančias panoramas nuo Ladakalnio - 176 m aukščio virš jūros lygio kalno. Į abi puses kiek tik akys užmato gamtos mylėtojui atsiveria net 6 ežerų vaizdai. Ginučių apylinkėse turistams siūloma apžiūrėti vienintelį išlikusį autentišką Ginučių vandens malūną, kuriame buvo malami ne tik miltai, bet ir gaminama elektros energija. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti poilsiautojams skirti kambariai, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių.
Medvėgalio, Šatrijos ir Sprūdės piliakalniai
Šiuos gamtos turtus saugo Varnių regioninis parkas. Nuo Medvėgalio piliakalnio ( 234 m.) atsiveria ypatingai platūs vaizdai. Sakoma, jog nuo jo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštai, begalė kitų kalvų, tarp jų net už 30 km esanti Šatrija. Medvėgalis laikomas iškiliausiu Žemaitijos kalnu - šio krašto kalvų karaliumi. Šatrija - vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Nuo Šatrijos atsiveria neaprėpiamai plati ir šviesi kalvota žemė – net plika akimi įžiūrimas už 30 km. stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai.
Kuršių nerijos kopos
Kuršių nerijos nacionalinio parko pasididžiavimas – Kuršių nerijos kopos. Ši unikali Lietuvos vieta įvertinti net „The New York Times“. Bestselerio „1000 vietų, kurias turi aplankyti prieš mirdamas“ autorė Patricija Schultz Lietuvą pavadino vienu iš stebuklingiausių Europos kampelių. Į Kuršių neriją vadinamą „Baltijos Sachara“ patariama atvykti stebėti migruojančių paukščių, aplankyti Tomo Mano namelį Nidoje, paplaukioti Kuršių įlankoje, užkopti į Parnidžio kopą bei nuvažiuoti dviračiu iki Juodkrantės.
Olandų kepurė
Pajūrio regioniniame parke esančiame Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinyje saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Prieš 12-15 tūkst. metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu. Tai - 24 metrų virš jūros iškilusi parabolinė kopa. Olandų kepurės kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 metrų aukščio kriaušiu. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.
Velnio duobė
Aukštadvario regioninis parkas gali pasididžiuoti lietuvių itin mėgiamu lankytinu objektu – Velnio duobe. Tai įžymiausias ir labiausiai lankomas Aukštadvario regioniniame parke gamtos paminklas. Pasak legendos, anksčiau Velnio duobės vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Bet kunigas suviliojo jauną merginą ir bažnyčia prasmego. Tik dori žmonės ir dabar gali išgirsti varpų skambesį, sklindantį iš duobės dugno. Kita legenda duobės kilmę taip pat sieja su bažnyčia, velniais. Čia vidurnaktį pasirodydavę, puotaudavę velniai, todėl niekas nedrįso pro duobę keliauti sutemus.
Pūčkorių atodanga
Pavilnių regiono parke esantis objektas - bene aukščiausia ir įspūdingiausia Lietuvoje atodanga, suformuota Vilnios upės sraunių vandenų. Jos aukštis - daugiau nei 65 m, plotis - 260 m. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama.
Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai
Dūkštos slėnyje stūksantys Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai – viena įspūdingiausių Neries regioninio parko vietų. Sutvarkyta piliakalnių aplinka, nuo jų viršaus atsiverianti puiki miškingo kraštovaizdžio panorama, apačioje almantis Dūkštos upelis – visa tai gali užburti kiekvieną čia apsilankiusį.
