Kauno rotušė traukia kaip magnetas – per dvi savaites apsilankė per 4 tūkst. žmonių

Prieš dvi savaites visuomenei atvėrus Kauno rotušės duris, joje nuo ryto iki vakaro zuja ekskursijos. Nuo gruodžio 6 dienos rotušėje įsikūrusiame Kauno miesto muziejuje jau apsilankė daugiau nei 4 tūkst. lankytojų.
„Po atidarymo į rotušę buvau užsukęs pora kartų. Ir kiekvieną kartą matydamas būrius žmonių, galiu tvirtai pasakyti, kad sprendimas plačiai atverti šio pastato duris buvo teisingas. Kviečiu visus – ir kauniečius, ir žmones iš kitų miestų – apžiūrėti mūsų miesto rotušę. Iki sausio 6 dienos tai galima padaryti nemokamai“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Skaičiai džiugina

Atidarymo dieną rotušėje įsikūrusi miesto muziejų aplankė daugiau nei 400 lankytojų. Pasak muziejaus darbuotojų, žmonių susidomėjimas didžiulis. Vidutiniškai lankytojų grupę sudaro apie 15 žmonių. Per maždaug 45 minutes trunkančią ekskursiją žmonės ne tik turi galimybę apžiūrėti visas rotušės erdves, bet ir išgirsta daug įdomių pasakojimų apie Kauno istoriją ir praeitį.

Man įsiminė vienos lankytojos ištarti žodžiai. Ji tvirtino net neįsivaizdavusi, kad Kaune yra tokie lobiai. Žmonėms didžiausią įspūdį palieka rotušės rūsiai, kalėjimo kamera, tualetas burmistro kabinete, slapti laiptai, vedantys į Suolininkų salę, kurioje vykdavo miesto teismai, na ir, žinoma, baltosios gulbės salė“,- pasakojo edukatorė Jūratė Idaitė Bučienė.

Geri įspūdžiai

„Atsimenu tuos laikus, kai rotušėje dar vykdavo šokiai. Išties gera čia sugrįžti ir aplankyti dar nematytas vietas“, – po ekskursijos po rotušę pasakojo kaunietė Onutė.

Su vaikais atėjome apžiūrėti kalėdinės miesto eglutės ir netyčia užėję į rotušę prisijungėme prie ekskursijos. Idėja perkelti miesto muziejų į rotušę išties gera“, – pabrėžė Ugnė.

Atidarymo proga nuo gruodžio 6 dienos iki Trijų karalių įėjimas į muziejų nemokamas. Vėliau bus taikomas simbolinis mokestis. Kauno miesto muziejus rotušėje atviras antradieniais – šeštadieniais, nuo 11 iki 19 val., ir sekmadieniais nuo 11 iki 16 val.

Kauno eglutė tokia išmani, kad ne visi supranta, kaip ją valdyti

 

Pagrindinė Kauno eglutė šiemet yra išmani. Tiesą pasakius, eiliniam piliečiui ne taip lengva suprasti, ką reikia padaryti, kad įsijungtų judantys eglutės papuošimai. Ši klaida jau ištaisyta - kad viskas būtų dar aiškiau, eglutės kūrėjai sumontavo išmanųjį informacinį stendą, kuris lankytojams priėjus ima pasakoti apie eglutės valdymo galimybes.

 Prie eglutės svečius pasitinka grojantis pianinas su raudonai šviečiančiu mikrofonu. Tai – eglutės svečių drąsos išbandymas, nes ką nors padainuoti ryžtasi ne kiekvienas. „Padainuokite arba pasakykite eilėraštuką ir stebėkite eglutę. Svarbu dainuoti tai, kas patiktų merginoms, nes nuo jūsų žodžių ims šokti ant eglutės esanti balerina“ – juokėsi Tomas Stasiukaitis, eglutės išmaniosios dalies autorius. Padainavus į mikrofoną, jis sumirgsi, o eglutė padaro nuotrauką ir patalpina ją savo interneto svetainėje. Fotografuojami ir traukinuką aktyvavę žmonės. Kadangi muzikalių lankytojų yra labai daug, internautai svetainėje gali rasti tik paskutinės dienos nuotraukas.

Prie eglutės pastatytas ir senovinis dviratis. Pradėjus minti jo pedalus, atgyja eglutėje tupinti pelėda.

Pasivaikščiojimas medžių viršūnėmis, keltuvas per Nemuną, Kas toliau?

Druskininkuose - keltuvai per Nemuną

Keleiviniu keltuvu galima persikelti iš kurorto centro į užmiestyje esančią „Snow areną" ir sugrįžti atgal. Lynų keltuvas naudojamas ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip apžvalgos ratas, suteikiantis galimybę pakilus į 45 metrų aukštį pasigrožėti įspūdinga Druskininkų kurorto panorama.

Kurorto centre keltuvo pradinė stotelė yra šalia Vandens pramogų parko, o galinė stotelė kitoje Nemuno pusėje – „Snow arenoje". Įrengtos 4 gondolos talpina po 10 žmonių. Visas kelionės atstumas – apie 1 km, kelionės trukmė – 3,7 min.

Kalėdų dvasia ?

Kalėdos – šventas laikotarpis, kuris savo šviesa nutvieskia kiekvieno iš mūsų gyvenimą, prasklaidydamas niūrias mintis. Nesvarbu, kokio jūs esate amžiaus, kokia jūsų didžiausia svajonė ir kiek kartų nedrįsote savęs atiduoti stebuklams į rankas, Kalėdų dvasia to neklausia, ji tiesiog keliauja pas visus ir teikia galimybę gyventi kitaip, tikėti tuo, kas atrodo neįmanoma.

 Kai gatvės bus nuklotos švytinčiu baltumu, medžių šakos links nuo puraus sniego...TAI KALĖDŲ DVASIA :)

Į Marijampolę vilios kalėdinė „Susitikimų“ eglė

Į Marijampolę šiemet kvies kalėdinė „Susitikimų“ eglė , kuri bus įžiebta gruodžio 5 d. 17 val. J. Basanavičiaus aikštėje. Artėjant įžiebimo šventei čia išdygs 15 m aukščio, 7 m skersmens dirbtinių konstrukcijų žaliaskarė, kaišyta natūraliomis eglių šakomis, puošta naujomis girliandomis, blykstėmis ir šviečiančiais žaliai baltais augaliniais ornamentais, kurie „pasiskolinti“ iš naujojo miesto reklaminio simbolio. Simbolio šūkis yra „Susitikime čia“, todėl marijampoliečiai ragina visus kalėdiniu laikotarpiu susitikti būtent čia, atnaujintoje miesto erdvėje, prie Kalėdų eglės.

Sukurti naujosios eglės dizainą Savivaldybės administracijai padėjo UAB „Švenčių studija“. O interneto portalas „marijampolieciai.lt“ kvies siųsti netikėčiausių susitikimų trumpas rašytines istorijas ir gražiausias akimirkas, sustabdytas nuotraukos kadre. Daugiausia lankytojų simpatijų sulaukusių istorijų ir nuotraukų lauks savivaldybės prizai. „Norime pakviesti visus – seniai nesimačiusius draugus, į užsienį išvykusius giminaičius, buvusius bendraklasius – paskirti pasimatymą ir susitikti prie mūsų miesto Kalėdų eglės. Turime išgražintą Marijampolę, kurios aikštė, parkai, senosios miesto gatvelės laukia Jūsų“, - sako Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoja Irena Lunskienė. Nuotaiką padės sukurti skambanti aikštėje kalėdinė muzika. Eglės įžiebimo šventę paįvairins vaikų kolektyvų pasirodymai, ugnies ir pirotechnikos šou. Nuo 11 val. tą dieną aikštėje vyks kalėdinė mugė, kurioje bus proga įsigyti originalių dovanų ir gardumynų. Mugė lankytojų lauks ir vėliau – gruodžio 18–23 dienomis. Kultūros centras siūlo nemaža renginių: Advento vakarus, kalėdinį mero padėkos, naujametį koncertus.

Kaunas kalėdiniu laikotarpiu: kas, kada ir kur?

 

Kaunas šventiniu laikotarpiu taps Lietuvos Kalėdų sostine, trauksiančia visų šalies gyventojų dėmesį. Jau šį šeštadienį Rotušės aikštėje bus įžiebta pagrindinė miesto eglė. Aikštėje taip pat įsikurs kalėdinės dirbtuvės, veiks interaktyvūs nameliai. Kalėdų rezidencijos žemėlapis kvies aplankyti kalėdinius objektus, o keliaujančius miestiečius viešajame transporte džiugins pasakų personažai.

Renginiai Kaune:

Kaip ir kasmet pagrindiniu šventiniu akcentu tradiciškai taps Rotušės aikštėje iškilsianti Kalėdų eglė, kurią kuria menininkė Jolanta Šmidtienė.

„Šiais metais eglutė pakvies į „Vaikystės pasaką“: iš daug eglučių bus sukurta vintažinė kalėdinė eglė, kuri tradiciškai pakvies užsukti į vidų. Eglutės šakose supsis bumbulai-bumbuliukai, šoks balerinos, puikuosis arkliukas, spragtukas, traukinukas ir kiti žaislai“, – apie eglutės kūrybinius procesus kalbėjo menininkė J. Šmidtienė.

Kauniečiai vėl stebina: Kalėdų eglutę prijungs prie interneto 

Kalėdinės dirbtuvės
Rotušės aikštės prieigose įsikurs kalėdiniai edukaciniai nameliai. Kalėdinėse dirbtuvėse visi bus kviečiami nemokamai pasigaminti gražių bei įdomių kalėdinių rankdarbių.
Edukacinių dirbtuvėlių mokytojai iš įvairiausių medžiagų išmokys pasigaminti kalėdines dovanas, eglutės papuošimo bei kalėdinius namų dekoravimo elementus. Kiekvieną trečiadienį dirbtuvių namelyje lankytojus praleisti laiką kūrybingoje aplinkoje pakvies Kauno bienalės edukatoriai.
Naujovė – kalėdinis žemėlapis
Šiais metais kalėdiniu laikotarpiu kauniečiai bei miesto svečiai galės išbandyti naują atrakciją – Kalėdų rezidencijos žemėlapį, kuris kvies aplankyti senamiesčio kalėdinius objektus.
„Tam, kad žmonės galėtų pasigrožėti kalėdiniais stebuklais, sukurtas kalėdinis žemėlapis, kviesiantis aplankyti visas senamiestyje išpuoštas gatveles, kiemelius, skverus ir aikštes. Žemėlapis bus patalpintas svetainėje kaledos.kaunas.lt bei nemokamai platinamame leidinyje „Kaunas pilnas kultūros“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Personažai viešajame transporte
Dar viena naujovė – šventiniu laikotarpiu viešajame transporte vyksiančios kalėdinės akcijos. Pasakų personažai pasitiks miestiečius keliaujančius viešajame transporte.
„Kaunas dalinsis Kalėdomis viešajame transporte. Sieksime, kad kalėdinė dvasia pasiektu visus keliaujančius. Bus pasirinkti tam konkretūs maršrutai, kuriuose personažai keliaus kartu su miestiečiais. Vyks teatralizuoti vaidinimai, viktorinos“, – kalbėjo viešosios įstaigos „Artima kultūra“ vadovas Danas Viluckas.
Planuojama, kad pasakų personažai keliaujančius pasitiks jau gruodžio mėnesį, keletą dienų per savaitę.
Socialinės akcijos
Šiemet miestiečius pasitiks eilė socialinių ir labdaros akcijų. Viena iš jų – „Džiaugsmo paštas“. Kalėdiniu laikotarpiu kviečiantis ant šventinių atviručių rašyti sveikinimus ir gražiausias mintis, kurie nudžiugintų senolius, gyvenančius senelių globos namuose.
Akcija „Pagalba šeimoms“ pakvies šeimas ir kitus kalėdinio miestelio lankytojus pasidalinti kalėdinių gerumu su sunkiai gyvenančiomis šeimomis. Miestelio lankytojai bus pakviesti pasidalinti kalėdinėmis dovanomis ar daiktais, kurie galėtų nudžiuginti sunkiau gyvenančias šeimas. Surinktos dovanos su kalėdiniais linkėjimais bus perduotos šeimoms, kurioms reikalinga parama.
RENGINIŲ PROGRAMA
Lapkritis
28 d. 16 val. Kauno miesto simfoninio orkestro ir Andrew Balio (trimitas, JAV) koncertas Kauno arkikatedroje bazilikoje.
28 d. 18 val. Prezidentinio sodelio įžiebimo ceremonija ir Kauno I-osios vaikų muzikos mokyklos moksleivių šventinis koncertas Istorinės LR Prezidentūros Kaune sodelyje, Vilniaus g. 33.
28 d. 19.30 val. Kalėdų eglės įžiebimo šventė Rotušės aikštėje. Dalyvaus Merūnas Vitulskis, Vaidas Baumila, Neringa Nekrašiūtė, Danguolė Beinarytė, Kauno „Burgundiškas“ choras, Laura Remeikienė ir kiti.
29 d. 15 val. Adventinis koncertas „Iš širdies į širdį“ Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Gruodis
5 d. 12 val. Kalėdinio miestelio atidarymas Rotušės aikštėje. Rankdarbių dirbtuvėlės, pasakų ir muzikos garsų nameliai bei mugė.
6 d. 11.30 val. Adventinis koncertas „Iš širdies į širdį“ šv. Jurgio kankinio bažnyčioje, Papilio g. 7.
6 d. 12 val. Šv. Mišios už Kauną ir kauniečius Kauno arkikatedroje bazilikoje.
6 d. 13 val. Kauno globėjo šv. Mikalojaus procesija iš Kauno arkikatedros bazilikos į Rotušę ir sveikinimai.
11 d. 17 val. Adventinis koncertas „Iš širdies į širdį“ Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune, Vilniaus g. 33.
12 d. Renginys „Kalėdinis Kolpingo kiemelis“ A. Jakšto g. 6. www.kolping.lt
13 d. 16 val. Šv. Mišios, moksleivių koncertas ir eglės įžiebimo ceremonija Šilainiuose prie Šventojo Jono Pauliaus II parapijos koplyčios, Baltų pr. 44a.
13 d. 19 val. Eglutės įžiebimo šventė Romainiuose, Romainių g. 48.
Nuo 15 d. Balto kūrinio paroda galerijoje „Balta“. Kiekvieną šeštadienį Kalėdinių žaisliukų gamyba.
17–20 d. XXIII tarptautinis chorų kalėdinės muzikos festivalis „Cantate Domino“ Kauno salėse ir bažnyčiose. www.kaunascantat.lt
Nuo 19 d. Prakartėlė prie Kauno arkikatedros bazilikos.
19 d. 15 val. Kalėdinis vakaras bendruomenei Kauno urėdijos salėje, Romainių g. 2.
26 d. 16 val. Mišraus choro ,,Leliumai“ ir moksleivių choro ,,Aušra“ Kalėdinis koncertas Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, Žemaičių g. 31A.
27 d. 16 val. Kalėdinis koncertas Kauno arkikatedroje bazilikoje.
29 d. 18 val. Kalėdinės muzikos koncertas „Ir kas do naktis…“ Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje.
31 d. 23.30 val. Naujųjų metų sutikimas Rotušės aikštėje.
31 d. 23.30 val. „Naujieji su istoriniu Kauno karilionu“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
22–31 d. VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros studentų darbų paroda „Kalėdos su tekstile“ Kauno fakulteto galerijoje, Muitinės g. 4

Vilniečiai rengia spalvingą šventinę programą

Artėjant gražiausioms metų šventėms, Vilniaus miesto savivaldybė parengė dar daugiau pramogų, kurios šiemet vyks ne tik miesto centre, bet ir atokesniuose mikrorajonuose. „Šių metų Kalėdų šventė Vilniuje bus kitokia negu įprastai. Pirmą kartą gražiausią žiemos šventę kviesime švęsti ne tik centrinėse miesto aikštėse, gatvėse, bet ir miegamuosiuose rajonuose. Kviečiu prisijungti prie Kalėdų šėlsmo visus kūrybingus, geros valios vilniečius“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Pasak organizatorių, neatsiejamu sostinės Kalėdų akcentu taps šviesa, taip simboliškai atsisveikinant su 2015-aisiais – Tarptautiniais šviesos metais.

Švenčių pradžia – Vilniaus miesto aikštėse

Pirmasis šventinis renginys miestiečius suburs jau lapkričio 27 d. 21 val. Tada Katedros aikštėje bus įžiebta pagrindinė Kalėdų eglutė. Renginio metu laukia ne tik įspūdingas šou, sujungsiantis garsų ir šviesos efektus, bet ir žymiausių šalies atlikėjų koncertas. Be to, tądien Katedros aikštėje pradės veikti ir jau tradicija tapęs didysis Kalėdų miestelis. Jame šiemet įsikurs beveik penkios dešimtys šventiškai papuoštų namelių. Jie lankytojams pasiūlys ne tik tradicinių lietuviškų suvenyrų, bet ir originalių kalėdinių dovanų bei viliojančių skanėstų. Dar viena Katedros aikštės staigmena – miesto eglėje įrengtas tikras pasakų namelis. Ten kasdien nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 27 d. bus galima nemokamai pasiklausyti visų laikų žymiausių pasakų vaikams ir rinktinės literatūros suaugusiesiems. Unikalus projektas ,,Pasaka Kalėdų eglutėje“ kartu pažymės ir ateinančius 2016-uosius metus, kai bus minimi Skaitymo kultūros ugdymo metai Lietuvoje.

Kalėdų dvasia užburs ir Rotušės aikštę – ten šiemet laukia net kelios iniciatyvos. Gruodžio 5-ąją Vilniaus rotušėje vyks keturioliktoji Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, kurioje bus galima įsigyti Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų pagamintų rankdarbių ir suvenyrų. Surinktos lėšos bus skirtos mažamečių, jaunimo ir senjorų gerove besirūpinančioms organizacijoms. O gruodžio 10 d. Rotušės aikštėje iškils unikali šviesos instaliacija – labirintas, kuris paklaidins, bet ir leis atrasti Kalėdų stebuklų išbandant interaktyvius 3D žaidimus.

Ypatingas dėmesys Vilniaus miesto seniūnijoms

Šventinėmis pramogomis šiais metais galės pasidžiaugti ir atokesniuose rajonuose gyvenantys vilniečiai. Kūrybingi Vilniaus kolegijos Menų fakulteto, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybinių industrijų studentai nuo centro nutolusioms Vilniaus vietovėms padovanos įspūdingas šviesos instaliacijas, koncertus, kūrybines dirbtuves ir kt.

Lapkričio 28-ąją Kirtimų kultūros centras kviečia į vienos dienos festivalį ,,Kalėdinės blusos Kirtimuose“, kur susirinkusieji galės pirkti bei parduoti savo daiktus, dalyvauti meninėse dirbtuvėse bei stebėti unikalios instaliacijos ,,Šviečiantys sodai“ įžiebimą.

Gruodžio 4-ąją Lazdynų rajonas pakvies į ryškiai spindinčios ,,Lazdynų laivo“ instaliacijos atidarymą.

Tą pačią dieną Kalėdų eglutė originaliai – minant dviratį – bus įžiebta ir Balsių bendruomenėje.

Kviečia suklusti įmones ir sporto entuziastus

,,Kalėdų sostinėje 2015“ organizatoriai į šventinį šurmulį kviečia įsitraukti visus, todėl šiemet Vilniaus miesto savivaldybė skelbia Kalėdinį konkursą – ragina įmones, įstaigas ir visą bendruomenę puošti savo aplinką ir publikuoti nuotraukas „Facebooko“ puslapyje „Kaledos sostineje 2015“, o geriausių idėjų autoriams jau ruošia dovanas. Be dėmesio neliks ir ištikimiausi sporto gerbėjai, nes jų laukia Kalėdinis bėgimas.

Po Naujųjų metų lauks smagus atsisveikinimas

Į Naujuosius metus miesto gyventojai ir svečiai bus kviečiami žengti stebėdami įspūdingą fejerverkų šou, kuris sostinės dangų papuoš jau gruodžio 31-osios vidurnaktį. Miesto savivaldybės dovaną – šventinį fejerverkų pasirodymą – bus galima stebėti iš Katedros aikštės, tačiau prognozuojama, jog turėtų nušvisti visas miestas.

Atsisveikinti su šventinėmis puošmenomis – Kalėdų eglutėmis – pakvies Vilniaus mokytojų namai. Iki čia gyventojus nuo Vilniaus Aušros vartų tradiciškai atlydės Trys Karaliai. Sausio 6-ąją vyks renginys ,,Lik sveika, Kalėdų eglute!“ – žaliaskarių palydos.

Šventinis savaitgalis Druskininkuose

Lietuvos turizmo sostinė – Druskininkai – nenustoja stebinti unikaliais projektais. Jau šį penktadienį, lapkričio 27 dieną, kurorte pradės veikti analogų Lietuvoje neturintis Lynų kelias, jungiantis du lankomiausius objektus – Druskininkų vandens parką ir „Snow“ areną. Keturios uždaros kabinos – gondolos, kuriose telpa po 10 žmonių, pakils į 45 metrų aukštį. Gondolos, pagamintos iš skaidraus stiklo, taps judančia apžvalgos aikštele ir leis pamatyti įspūdingą Druskininkų panoramą. Šventinis renginys prasidės 14 val. prie Vandens parko, o 18 val. Pramogų aikštėje visų lauks „Chorų karų“ nugalėtojo choro „Božolė“ koncertas. Šventinį savaitgalį, lapkričio 27–28 dienomis, Vilniaus alėjoje šurmuliuos Kalėdinė šventinių smulkmenų mugė.

Lapkričio 28 dieną, šeštadienį, Pramogų aikštėje bus įžiebta didžioji Kalėdų eglė, šalia kurios bus įkurta druskininkiečių ir kurorto svečių laukiama prakartėlė su gyvais gyvuliukais. Prakartėlę puoš druskininkiečių menininkų Antano Česnulio ir Gintauto Akstino sukurtos medinės šventosios šeimynos ir Trijų Karalių skulptūros.

Gruodžio 5 dieną, šeštadienį, šalia Muzikinio fontano bus įkurtas originalių Kalėdų eglučių parkas

RUDENINĖ KAUNO NUOTAIKA IŠ PAUKŠČIO SKRYDŽIO

Filmuke įamžinti tokie objektai kaip Pažaislio vienuolynas, marių dvelksmas bei Kauno senamiestis. Vaizdo medžiagos kūrėjai perkelia žiūrovą ir į Kauno rajoną. Ten parodomas rudeninis Raudondvaris, Dubravos pelkynai ir kitos vietos, kurios rudenį skleidžia kitokias emocijas.

Rudenį į botanikos sodus

Kol ruduo dar lepina šiltomis dienomis, pasinaudokime proga ir apsilankykime ten, kur augalai žavi ištisus metus. Paklausite kur? Ogi botanikos soduose ir oranžerijose.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Nuo 1923 metų Kaune, Juozapo Godlevskio dvare Aukštojoje Fredoje, įsikūręs Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas. Tai vieną didžiausių oranžerijų turintis sodas Lietuvoje, kuriame galima susipažinti su vaistiniais ir pažintiniais augalais, pasivaikščioti Birutės Galdikas ąžuolų giraitėje ir gėlynų apsuptais takais. Oranžerija – Botanikos sodo širdis, kurioje auginami augalai iš kai kurių Pietų Amerikos ir Malaizijos drėgnųjų atogrąžų miškų, Pietryčių Azijos musoninių miškų, sausų Afrikos savanų ir Meksikos dykumų.

Šis botanikos sodas ypač draugiškas vaikams ir siūlo ypatingą laboratorijos „NSO laboratorijos“ programą. NSO laboratorijoje vaikai savo rankomis atlieka biologijos, fizikos ir chemijos bandymus – augina kristalus, tyrinėja augalus, vabzdžius ir gyvūnus, parke ieško mėginių įvairiems tyrimams, mikroskopu analizuoja vandens lašo gyventojus ir vidinę augalų sandarą. „Žaliosiose klasėse“ vaikai gali pamatyti retų augalų, susipažinti su 50 rūšių vaistinių ir prieskoninių augalų, stebėti augalų vegetacijos ciklą.

Botanikos sode būtina aplankyti didžiausią Lietuvoje vikšrą Šimtakojį. Tai vikšro formos dekoratyvinė gyvatvorė, įrašyta į rekordų knygą (milžiniško žalio vikšro aukštis – 8 m, o ilgis – 76 m). Žaliąjį vikšrą matavo ne tik darbuotojai, bet ir Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai – jame „tilpo“ 180 vaikų ir 25 auklėtojos.

Neregėta Lietuva

Raganų šluota

Raganų eglė – daugiakamienė eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, netoli Vilkyškių miestelio. Raganų eglė paskelbta gamtos paminklu. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje šakojasi į 18 kamienų. 2007 m. pabaigoje, po praūžusios vėtros, vienas kamienas nulūžo.

Raganų eglė

Apie eglės atsiradimą pasakojamos legendos. Žmonės sako, kad kažkada dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo. Profesorė ir žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė dėl keistos formos eglę praminė Raganų šluota.

Daugiakamieniai medžiai atsiranda dėl sutrikdyto natūralaus augimo. Jei pagrindinį jauno medelio kamieną pažeidžia žvėrys ar ligos, iš šoninių pumpurų gali išaugti ūgliai. Esant tam tikroms sąlygoms jie virsta naujais kamienais. Dvikamienių medžių pasitaiko gana dažnai, gerokai mažiau auga trikamienių ir labai retai pavyksta aptikti medžių, turinčių keturis ar daugiau kamienų.

R. Kazlas: „Gal UNESCO į paveldo sąrašą įtrauktų ir lietuvius?“

„Plačiai nušviečiama pabėgėlių tema, bet niekas nekreipia dėmesio į išnykėlių temą. Pabėgėlis gaus laikiną prieglobstį ir gal turėdamas galimybę grįš, o štai išnykėliai negrįžta“, – kalbėjo Rolandas Kazlas.

R.Kazlas – atsiskyrėlis, kuris kartas nuo karto pristato publikai naujų idėjų. 46 metų aktorius ir režisierius kūryboje vis dažniau renkasi temas apie žmogų, dar vis ieškantį gyvenimo.

Šį mėnesį sostinės „Lėlės“ teatre pristatomas R.Kazlo spektaklis pagal airių rašytojo Seumo O'Kelly apysakos „Audėjo kapas“, Balio Sruogos, Ovidijaus eilių motyvus. Pats spektaklio pavadinimas „Atrask mane“ kviečia paieškoms. Jas papildėme pokalbiu.

– Tai ne pirmas jūsų darbas, kuriuo gilinatės į lietuviškąją tapatybę. Iš ko ji, jūsų nuomone, susideda? Kas tai yra?

– Tapatybė man – kažkas iš teatro pasaulio. Aktorius gali tapatintis su tuo ar kitu vaidmeniu, dėtis kaukes. Kokią noriu, kokios reikia – tokią užsidedu ir tapatinuosi. Tačiau kaip žmogus, aš esu lietuvis, turintis tėvynę, vienintelę ir išskirtinę, su savo ilga ir dramatiška istorija, kalba, papročiais, tradicijomis, dainomis.

Aš susijęs su tais, kurių nebėra ir kurie taip sunkiai gynė tai, kad aš dabar galėčiau gyventi čia, atsakyti jums į klausimus lietuvių kalba. Man brangios tos gimtos vietos, kurios man suteikė jėgų ir formavo mane nuo mažų dienų, žmonės, kurie buvo vyresni už mane ir buvo mano mokytojai.

Net oras man mielas, nes jis lietuviškas, juo gera kvėpuoti. Manau, tai pojūtis ir galingas nenutrūkstamas ryšys. Vieni tai jaučia labai stipriai, kiti silpniau, kitam gera oro uoste ir viešbutyje.

Man gera čia. Kitur aš jaučiuosi svečias, kad ir kaip ten būtų šilta ir gražu. Kaip sakė vienas šveicarų rašytojas: „Visi kažkur važiuoja, lekia, o medžiai už mano lango niekur nevažiuoja. Todėl aš lieku su medžiais.“

– Tuštėjančių kaimų, irstančių bendruomenių akivaizdoje lietuvį jūs imatės vaizduoti kaip kaimo žmogų. Kodėl?

– Čia tokia medžiaga, aplinkybės. Senos kaimo kapinės, audėjas... Nemanau, kad ankstesni mano spektakliai buvo apie kaimo žmogų. Vladas Šimkus – itin vilnietiškas, o Kristijonas Donelaitis – pati Žemė, galima sakyti.

Žmogus yra arba gyvas, arba negyvas. Nesvarbu, kaime gyvena, ar mieste. Žiūri pro langą ar į kompiuterį. Tačiau ar jis galvoja vien tik apie save, ar jam rūpi kaip bus ten už lango, kas bus su tais žmonėmis šalia tavęs, žeme, kalba?

O vis dėl to tie paprasti kaimo žmonės, motinos, mokytojai, kunigai, žemdirbiai ir amatininkai išsaugojo per amžius tai, ką mes dabar vadiname Lietuva. Lenkiuosi jiems ligi žemės, kurioje jie palaidoti.

O daugelio dalykų mes net nepalaidojome garbingai, net neatsisveikinome. Tiesiog greitai pakišome ir vis dar pakišinėjame manydami, jog niekas nepastebės. Pastebės. Ir stipriai baus. Už išdavystę.

– Ar galėtume sakyti, kad miesto kultūros žmogui trūksta tapatumo? Štai teatro kritikas Andrius Jevsejevas pažnaibė jūsų spektaklį.

– Visokių žmonių yra. Vieniems nieko netrūksta, kitiems sunku suvokti, ko jiems trūksta. Jei kritikui ir suaugusiam vyrui A.Jevsejevui spektaklis priminė saulėtas vaikystės dienas, gal net išspaudė šykščią vyrišką ašarą ir kilo noras aplankyt senelius kaime – puiku. Kiekvienam savo, taip sakant.

Štai jam įvyko tokia saulėta ir naivi tapatybė. Tik kas šiuo atveju naivus ir sentimentalus? Tas triukas, kai laisvesnės, kritiškos dabarčiai minties žmogui prilipdoma praeities besiilginčiojo etiketė, man yra gerai žinomas ir neoriginalus.

Laukiau panašaus atsako. Neabejoju, kad bus ir daugiau tokių, nes nuo tų dalykų, apie kuriuos kalbu spektakliu kai ką tiesiog tąso ir vimdo. Ir recenzijos tada tokios. Tarsi kišant pirštus į burną. Iškankintos, netalentingos. Nereikia kankintis, o ir palengvėja trumpam.

Puikiai suprantu, kad ne vien tik meninis lygis kliūva, o labiau mano pasirinkta tema. Panašiai buvo ir su „Palata“ ir „Raštininku Bartlbiu“. Skaitai ir matai – tulžies daug, o talento ir įžvalgų mažai.

Manau, kuo žmogus talentingesnis, tuo jame mažiau tulžies. Na, bet dėkoju už bet kokią nuomonę. Kaip sakoma: „Kuo daugiau vandens, tuo aukščiau laivas“.

– Spektakliu „Atrask mane“ jūs tarsi reiškiate nerimą dėl tautos išnykimo grėsmės. Ar yra konkreti auditorija, kuriai skiriate šį darbą?

– Kai dar mokiausi mokykloje, būdavo tokia pamoka „Visuomenės mokslai“, kurioje buvo dėstomos marksizmo-leninizmo tiesos. Ir tai, ką jų metu kalbėdavo mokytojas, man, kaip lietuviui, nors dar ir vaikui, kėlė siaubą: „Tautos išnyks, papročiai išnyks ir bus viena sovietinė liaudis...“.

Dabar apsidairykime. Ar ne naujoji pasaulinė „sovietinė“ liaudis kuriama? Ar ne uolūs neokomjaunuoliai kritikų, analitikų, apžvalgininkų ar valdžios tarnų pavidalu kuria tą margą masę?

Kas pasakė, jog tai turi būti norma? Karlas Marxas ar jo „Kapitalas“? Šis filosofas, tarp kitko, vėl išgyvena renesansą ir jo „Kapitalas“ perleidžiamas įspūdingais tiražais. Tad norisi klausti: pasikeitė kas nors ar darbas tęsiamas toliau, tik su naujomis vėliavomis ir šūkiais?

Plačiai nušviečiama pabėgėlių tema, bet niekas nekreipia dėmesio į išnykėlių temą. Pabėgėlis gaus laikiną prieglobstį ir galbūt turėdamas galimybę grįš, o štai išnykėliai negrįžta niekur. Jie lieka nuotraukose, muziejuose ir kapuose. Juos pakeičia kiti.

Nesinori būti pesimistu, bet ir anaiptol nesu naivus: o kas daroma, kad lietuviai išliktų? Iš ko mes semsime tą lietuvybę? Kas iš viso dar liko lietuviška?

Gal tiesiog nepasididžiuoti ir paprašyti UNESCO, kad įtrauktų į savo paveldo sąrašą ir lietuvius, kaip sparčiai nykstančią tautą? Ar palūkėti dar? Po to dar...

– Didžiąją spektaklio dalį stebime dviejų duobkasių pokalbį. Jie nesutaria, kur kasti duobę. Žinoma, ne viskas taip paprasta, bet ar bet kuriame kitame pasaulio kampe negalėtume išvysti tokios pačios situacijos? Kaip dar, be įspūdingos dekoracijos ir lietuviškos tarmės, žiūrovas galėtų žinoti, kad tai tikrai apie mus?

– Duobkasys – visada šventė, ritualas, tarnavimas. Kuo aukštesnio lygio duobkasys, tuo geresniu kostiumu pasipuošęs. O ypatingomis progomis – smokingas arba frakas.

Kol dar yra suprantančių lietuviškai ir mėgstančių kultūringai, be keiksmažodžių ir nuogybių praleisti vakarą teatre, norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių spektaklį pamatytų ir patys sau atsakytų, apie ką jis ir apie ką pats gyvenimas čia, Lietuvoje.

– Kaip, jūsų nuomone, praėjo premjeros?

– Visad stengiuosi sukurti spektaklį tokį, kokį ir nujaučiau prieš pradėdamas repeticijas. O ar šiek tiek geriau, ar blogiau pavyksta premjeriniai spektakliai, ne taip svarbu. Svarbu, kad darbas padarytas. Sulaukiau daug šiltų atsiliepimų ir gražių žodžių, už ką nuoširdžiai dėkoju. Norisi, kad žiūrovai atrastų spektaklį „Atrask mane“.

Poilsiui norisi rinktis negyvenamą salą? Aš rinkčiausi šį ROJAUS kampelį.

Plungės raj. Milašaičių kaimas  - Rojus Lietuvos žemėje...

Rudens namelis
#Plungė
We love Lithuania - Photo by : Girmantė Zavadzkytė
#Lithuania - #Lietuva

Keliaukime po Vilkaviškio kraštą

JEIGU KAS MANO, KAD VILKAVIŠKIO KRAŠTE NĖRA KĄ APLANKYTI IR APŽIŪRĖTI – TIKRAI LABAI KLYSTA. NORĖDAMI JUMS TAI ĮRODYTI, KVIEČIAME PAKELIAUTI IR SUSIPAŽINTI SU MŪSŲ KRAŠTO GRAŽIAUSIOMIS IR ĮDOMIAUSIOMIS VIETOMIS. KELIAUKITE, O MES JUMS LINKIME GERO ORO, MALONIŲ ĮSPŪDŽIŲ IR PUIKIOS NUOTAIKOS.

Vilkaviškio miestas

Vilkaviškis yra vienas senesnių Sūduvos miestų, istorijos metraščiuose minimas nuo XVI a. pradžios. 1660 m. Vilkaviškiui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Miestas įsikūrė Šeimenos ir Vilkaujos upių santakoje. Jame gyveno daug pirklių, amatininkų, nes per Vilkaviškį ėjo kelias į Prūsiją. Didžioji bendruomenės dalis buvo žydai, todėl Vilkaviškyje stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų.

Paežerių dvaras

Paežerių dvaro pradžia turėtų siekti seniausių Sūduvos dvarų kūrimosi laikus – XVI-XVII a., kai šis kraštas buvo intensyviai apgyvendinamas. Nuo XVII a., vidurio dvaro valda priklausė stambiems magnatams Raudondvario Zabieloms. Rezidentinius rūmus Paežeriuose pasistatė Simonas Zabiela (1750-1824). Dvaro sodybos ansamblį suprojektavo ankstyvojo ir brandaus klasicizmo atstovas, kūrybingas architektas Martynas Knakfusas (1740 – 1821), kuris čia gyveno po 1794 m. sukilimo.

Į Paežerių dvarą veda kaštonų alėja. Priešais rūmų fasadą driekiasi parteris. Už rūmų, šiaurinėje dalyje, buvusio kanalo link, ežero pakrantėje kadaise vedė terasomis suformuota parko dalimis nusidriekusi tuopų alėja. Pietvakariniame vejos krašte – dvaro oficina su prie jos prisišliejusiu negotikinio stiliaus Belvederio bokštu. Už oficinos išlikęs ledainės pastatas bei buvusi dvaro kiaulidė. Rūmų parteryje augantis senasis glaustašakis ąžuolas, pagal legendą, pasodintas dvaro įkūrimo proga. Paežerių dvaro parkas ir sodas, užimantis 12 ha plotą, šiaurinėje dalyje šliejasi prie Paežerių ežero. Tai mišraus tipo parkas su pratekamųjų tvenkinių sistema bei išlikusiomis liepų alėjomis.

Piliakalnių piliakalnis

Lietuvos senovę primena rajone esantys didingi piliakalniai. Piliakalnių piliakalnis – tai buvusi V - XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Manoma, kad čia buvo kunigaikščio Margirio pilis. Netoli piliakalnio esantis Margų ir Pelenių kaimai bei kai kurie kiti faktai leidžia daryti prielaidą, kad taip ir yra. Piliakalniui apsaugoti nuo neigiamos turistų įtakos įrengtas lankymo takas ir poilsiavietė.

Vištyčio regioninis parkas

Vištyčio regioninis parkas įkurtas 1992 m. Jo tikslas išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui parke įrengti didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės. Vištyčio miestelio centre iki šių dienų išlikusi 1829 m. statyta raudonų plytų ir akmens mūro bažnyčia, varpinė, evangelikų - liuteronų bažnyčia, 1925 m. statyta aliejinė ir vėjo malūnas

Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal plotą Lietuvoje. Ežeras skiriamas prie "patvenkinio tipo" ežerų, kurie aplinkui apsupti kalvotų moreninių plotų. Vakarinėje ežero pusėje yra nemaža įlankų ir pusiasalių ("Ežerynas", "Buchta tichaja"). Ežeras priklauso Priegliaus baseinui, per jį eina Lietuvos ir Rusijos siena. Vištyčio ežero 64,7 km² baseino ploto tenka Lietuvai, iš jų 0,4 km² užima Vištyčio ežeras. Ežeras ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, didžiausias ežero ilgis siekia 8 km, didžiausias plotis – 4,2 km, vidutinis plotis – 2,1 km, ežeras apima 1786 ha plotą. Giliausia ežero vieta yra vakarinėje ežero dalyje ir siekia 54 metrus, vidutinis gylis - 15,5 metro. Šis ežeras yra „aukščiausiai“ Lietuvoje – jo vandens lygis pakilęs net 172,4 m virš jūros lygio.

Drausgirio, Vištytgirio, Mestgirio, Tadarinės miškuose auga 300 m. senumo ąžuolynai su skroblų ir liepų priemaiša, 200 m. senumo pušynai ir eglynai, juose gausu retųjų augalų bei gyvūnų. Miškai labai vertingi ornitologiniu požiūriu: Vištyčio regioninio parko teritorijoje aptikti 123 rūšių paukščiai, iš jų 14 rūšių sparnuočiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Grybingirio miškas išsidėstęs palei sieną su Lenkija. Čia, pasienio zonoje – 0,5 - 1 km pločio juostoje tarp spygliuotos buvusios Sovietų Sąjungos pasienio užtvaros ir oficialios Lietuvos - Lenkijos sienos, auga 50 metų neliesti sunkiai praeinami miškai, krūmų ir žolių brūzgynai. Dėl tokio biotopų originalumo galima spėti čia esant botaninių zoologinių vertybių. Gana vertinga šiame regione esanti Paširvinčio pelkė, turinti savitą augalijos struktūrą.

Vištyčio akmuo, dar vadinamas pėduotuoju, stebuklinguoju,–vienas didžiausių Lietuvoje. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas „pėda“ ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai (viršuje išilgai, šiauriniame šone vertikaliai ir kt.), keliose vietose jis nuskaldytas. Apatinė akmens dalis buvo atkasta tvarkant greta tiestą plentą. Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo žmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru, ant kurio degusi amžinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. 2000 m. Vištyčio akmuo pripažintas geologiniu gamtos paminklu.

Gyvenimo Lietuvoje privalumai...Kiek daug grožio ir prabangos turime ČIA:)

Idealus gyvenimo ritmas...

• Lietuva yra pačiame Europos centre, todėl nuo didžiausių Europos sostinių mus skiria tik kelių valandų skrydis.„New York Times“ Lietuvos sostinę – Vilnių – pripažino viena iš geriausių vietų gyventi, niekuo nenusileidžiančia Kopenhagai ar Barselonai. Tačiau tuo pat metu Vilniuje gyventi nebrangu: 2014 m. „Mercer“ pragyvenimo išlaidų indekse Vilnius atsidūrė tarp penkių nebrangiausių Europos miestų. Lietuvos sostinė yra kupina žaliuojančių parkų ir gryno oro bei siūlo atpalaiduojančią ir kartu gyvybingą atmosferą.
• Tačiau Lietuva – ne tik sostinė. Antras pagal dydį miestas Kaunas gali pasigirti ne tik judriu  tarptautiniu oro uostu, bet ir klestinčia kultūra, kurią geriausiai atspindi kasmet vykstantis žymusis tarptautinis džiazo festivalis. Klaipėda, Lietuvos uostas, siūlo keliones keltais į Skandinaviją bei į turistų labiausiai pamėgtas vietas Lietuvoje – Nidą ir Kuršių Neriją.
• Didžiausias Lietuvos turtas už miestų ribų yra jos gamta. Mūsų šalis yra kupina gaivių, žaliuojančių pušynų bei ramių, skaidrių ežerų. Visa tai leidžia pabėgti nuo miesto šurmulio per mažiau nei 30 minučių.

Gyvenimo Lietuvoje privalumai...

• Lengvas susisiekimas su Europos miestais: Vilniaus ir Kauno oro uostai siūlo nuolatinius skrydžius visais pagrindiniais Europos maršrutais, o skrydžiai trunka vos 2-3 val.;
• Pragyvenimo išlaidos: pagal 2014 m. „Mercer“ pragyvenimo išlaidų indeksą, Vilnius yra tarp penkių finansiškai patraukliausių Europos miestų;
• Gyvenimo būdas: Vilnius yra reitinguojamas šalia Kopenhagos, Keiptauno ir Barselonos kaip idealus miestas gyvenimui. Visi trys didžiausi Lietuvos miestai siūlo didelį įvairių tarptautinių kultūrinių renginių pasirinkimą išstisus metus, o Lietuvos teatro trupių pasirodymai visame pasaulyje pasitinkami ovacijomis;
• Sveika gyvensena: oras Vilniuje – pats švariausias iš visų Europos sostinių, todėl užimame pirmąją vietą Žaliojo miesto indekse.Lietuva taip pat turi senas ekologinio gyvenimo būdo tradicijas – iki šiol siekiame daugumai produktų, pradedant kasdienio naudojimo prekėmis ir grožio priemonėmis, baigiant medikamentais, siūlyti ekologiškas ir organiškas alternatyvas;
• Sveikatingumas: Lietuva turi aukštos klasės sveikatos infrastruktūrą, kuriai priklauso daugiausiai gydytojų vienam gyventojui Centrinėje ir Rytų Europoje. Daugelis mūsų gydytojų kalba keliomis kalbomis bei turi darbo patirties užsienyje;
• Švietimas ir mokslas: Pasaulio bankas 2014 m. Lietuvą nominavo kaip šalį, kurioje suteikiamas geriausias matematikos ir tiksliųjų mokslų išsilavinimas Centrinėje ir Rytų Europoje. Šiuo metu šešios mokyklos Lietuvoje moko ir pagal akredituotą tarptautinio bakalaureato programą. Visi pagrindiniai Lietuvos miestai turi tarptautines mokyklas, kuriose suteikiamas vidurinis išsilavinimas. Be to, mūsų šalis turi universitetus penkiuose didžiausiuose savo miestuose.
• Auganti bendruomenė: Lietuvoje gyvenančių užsienio piliečių bendruomenė nuo 2010 m. išaugo trigubai / EMN, 2013

Raudondvario dvaras

Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km. nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį.

Istorikai teigia, kad pilį XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris, Vaitiekus Dzevaltauskas. Vėliau pilies dvarą valdė visa eilė iškiliausių Lietuvos didikų: Jonas Eustachijus Kosakovskis, Janušas Radvila, Boguslavas Radvila, Jonas Karolis Vorlovskis, Antanas, Juzefas, Henrikas Kazimieras Zabielos, Mykolas, Benediktas Emanuelis ir Benediktas Henrikas Tiškevičiai.

Išlikusiame Raudondvario pilies dvaro architektūriniame ansamblyje ryškiausiai išlikę paskutiniųjų dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. Po 1831 metų gaisro, sudegus mediniams dvaro pastatams, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius statydino naują, jau mūrinį dvaro ansamblį. Yra žinoma, kad šiuo laikotarpiu čia dirbo garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Lauras Cezaris Anikini. Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.

Kauno rajono savivaldybei perėmus Raudondvario dvaro sodybą, per keletą metų buvo įgyvendinti keturi ES remiami projektai, kurių dėka dvaro sodybos kompleksas buvo renovuotas: 2012 metų pavasarį – vasarą parko teritorijoje buvo atkurti želdynai ir gėlynai, kuriuose puikuojasi į dvarą sugrąžintos senosios rožių veislės; renovuotoje dvaro pilyje vyksta Kauno rajono civilinės metrikacijos santuokos, konferencijos, koncertai, valstybinių dienų minėjimai; ledainėje atidarytas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras; oranžerijoje įsikūręs restoranas. 2015-ųjų metų rudenį Raudondvario dvaro žirgyne atidarytas menų inkubatorius, kuriame reziduoja Kauno rajono ir visos Lietuvos jaunieji meninkai. Žirgyno patalpose taip pat įrengta 500 vietų teatro ir koncertų salė. Visuomenės reikmėms pritaikytas erdves puikiai įvertino aukšto rango svečiai. Dvare lankėsi trijų Baltijos valstybių prezidentai, Europos valstybių parlamentų vadovai, įvairių šalių diplomatai.

Raudondvario dvaro parke vyksta jau tradiciniais tapę renginiai: „Sidabrinės gervės naktys“, „Valstybės dienos šventė“, žemdirbių šventė „Rudens sambariai“, Kauno rajono Kalėdų eglutės įžiebimo šventė, tarptautinis žemės meno festivalis „Land Art“.

Raudondvario dvaro kompleksas tampa vis stipresniu traukos centru. Keliautojas F. Novakovskis 1857 metais pabrėžė, kad „kas tik važiuoja pro Kauną, nepamiršta užsukti į Raudondvarį, nes čia visiems svetingai atveriami vartai“ – taip užkoduodamas ateities kartoms išsaugoti ir puoselėti bendravimo ir svetingumo vertybes. Raudondvario pilies dvaras, tęsdamas šimtametes tradicijas, maloniai kviečia visus keliaujančius ir besidominčius Lietuvos kultūros vertybėmis aplankyti šį įspūdingą pakaunės paveldo objektą.

Kaunas

Kauno pilis

Kauno pilis – tai pirmoji mūrinė pilis Lietuvoje, davusi pradžią Kauno miesto kūrimuisi. Pilis rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino magistro Vinricho fon Kniprodės 1361 m. laiške, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu.Pasak legendos šioje pilyje po žeme pradingo, karalienės Bonos Sforzos armija. XVI amžiuje čia buvo įkurtas Kauno pilies kalėjimas, sklinda kalbos, kad kalinių dvasios negali rasti ramybės ir iki šių dienų.

Rotušė

1542 m. liepos mėn. buvo padėtas kertinis Rotušės pastato pamatų akmuo. Statybą vykdė architektas Benediktas Choinauskas. Netinkuoti plytiniai fasadai ir tinkuoti interjerai buvo gotikiniai. Angos turėjo figūrinių molio plytų apvadus. Rūsiai buvo perdengti plytiniais skliautais, I ir II aukštai- medinėmis perdangomis. Pirmame aukšte buvo prekybinės ir antraeilės valdinės patalpos. Šiaurinėje I aukšto pusėje buvo krautuvės, II aukšte buvo miesto magistrato posėdžių salė, teismo salė, kanceliarijos burmistro ir kiti kambariai. Po visu pastatu buvo rūsiai. Dviaukščiame bokšto rūsyje buvo kalėjimas su geležinėmis grandinėmis kaliniams pririšti. XVII a. pradžioje pastatas buvo apmiręs, 1638 m. pradėta pirmoji stambi rekonstrukcija renesanso stiliuje. 1771 -1775 m. architektas J. Matekeris įvykdė antrą stambią rekonstrukciją: vėl atstatė XVII a. nugriautąją pastato dalį, vėl perplanavo patalpas, pristatė viršutinį bokšto aukštą, suteikė fasadams dabartinį vėlyvojo baroko su klasicizmo įtaka dekorą. Buvusį renesansinį frontoną perdirbo į barokinį ir pastatė ant jo Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių skulptūras (kurios ikiXIXa. sunyko). 1824 m. Rotušė buvo paversta pravoslavų cerkve, vėliau artilerijos šaudmenų sandėliu. 1836 m. architektas profesorius Karolis Podcasinskis, tęsdamas trečiąją rekonstrukciją, įrengė Rotušėje pakeleivinę Rusijos carų, rezidenciją: l aukšte buvo vaito butas, virtuvė ir ūkinės patalpos. II aukšte - puošnūs gyvenamieji kambariai carui ir jo palydai, lipdiniais išpuošta baltoji iškilmių salė ir vestibiulis. Buvo brangių baldų, sidabro indų, veidrodžių, kilimų, sietynų ir kandeliabrų. 1862 - 1869 m. Rotušėje buvo Kauno miesto klubas, vėliau - rusų klubas, ugniagesių būstinė, rusų teatras. 1869-1944 m. Rotušėje vėl buvo miesto savivaldybė, 1944-1951 m. archyvas, 1951 1965 m. Kauno Politechnikos instituto statybos fakultetas. 1967 m. gegužės mėn. pristatytas projektas Rotušės restauravimui ir pritaikymui Santuokų rūmams, kurie buvo atidaryti 1973 m. Šiuo metu Rotušėje vyksta ne tik santuokos, bet ir priimami garbingi miesto svečiai, pasirašomos sutartys, vyksta oficialūs renginiai. Kauno Rotušė, vadinama "Baltoji gulbė", štai jau 460 metų stovi Senojoje miesto aikštėje džiugindama kauniečius bei miesto svečius savo nepakartojamu grožiu.

Funiculars

Kaunas is the only city in Lithuania with this type of transport since 1931. In the residential districts of Žaliakalnis and Aleksotas these "climbing cars" serve both as a means of transport and entertainment. The Aleksotas funicular links the old part of the city with the slopes of Aleksotas hill, offering a marvellous panoramic view of the city. The Žaliakalnis funicular provides an easy way of reaching the Resurrection Church from the city centre.